KOMENTARAS

Aistros dėl pensijų reformos atslūgo, tačiau išryškėjo svarbus reformos efektas

Panašu, kad Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas – dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai.

KOMENTARAS

Svarbus pokytis – mažinti pensijų atotrūkį po reformos siekia darbdaviai

Šiemet dalis gyventojų pasitraukė iš II pakopos pensijų kaupimo. Dėl to išaugo jų pačių asmeninė atsakomybė už finansinę ateitį. Tačiau kartu pagausėjo darbdavių, kurie palaiko III pensijų pakopą. SEB banko duomenimis, pagal darbdavio pensijų programą mokama vidutinė mėnesio įmoka į III pakopos pensijų fondus yra tris kartus didesnė už tą, kurią vidutiniškai skiria patys darbuotojai, besirūpindami savo gerove senatvėje.

KOMENTARAS

Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: gyvename ilgiau, bet ar geriau?

Kovo pradžia – laikas, kai daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai visuomenėje, lygioms teisėms ir galimybėms. Vienas iš svarbių aspektų, kur išryškėja vyrų ir moterų atskirtis – finansinis saugumas senatvėje. Tai viena iš mažiau matomų nelygybės formų, kuri pasiveja vėliausiai, kuomet kažką keisti yra sudėtingiausia. Statistika rodo, kad moterys Lietuvoje gyvena 8 metais ilgiau nei vyrai ir būtent joms tenka gyventi ilgesnį laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.

KOMENTARAS

Atlyginimų skirtumas nemažėja. Kokia yra moterų finansinė realybė?

„Sodros“ duomenimis, vidutinė moterų senatvės pensija yra 92 eurais mažesnė negu vyrų.* Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – nemažėjantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. 2022 metais, kaip ir 2021-aisais, vyrai vidutiniškai uždirbo 11,1 proc. daugiau negu moterys.**